FIFA prezidentas Gianni Infantino šį turnyrą buvo pavadinęs didžiausiu renginiu žmonijos istorijoje ir lygino jį su 104 „Super Bowl“ per vieną mėnesį. Tokį vertinimą turėjo patikrinti pirmasis pasaulio čempionatas su 48 komandomis, o tarp debiutantų atsirado Kurasao, Žaliasis Kyšulys, Jordanija ir Uzbekistanas.
Pirmoji turnyro dalis pateikė daug istorijų. Žaliasis Kyšulys grupėje užėmė antrą vietą, iškovojęs lygiąsias su Ispanija, Urugvajumi ir Saudo Arabija. Kurasao po pralaimėjimo 1:7 Vokietijai išplėšė tašką prieš Ekvadorą. Kongo DR taip pat sužaidė lygiosiomis su Portugalija ir pateko iš grupės.
Vis dėlto plėtra turėjo ir kitą pusę. Buvo sužaistos 72 rungtynės, o iš turnyro pasitraukė tik 16 komandų. FIFA pirmu kriterijumi taikė tarpusavio dvikovas, o aštuoni trečiąsias vietas užėmę rinktinės galėjo žinoti, kad lygiųjų gali pakakti žengti toliau. Taip nutiko Australijos ir Paragvajaus, taip pat Austrijos ir Alžyro akistatoje.
Daug kalbėta ir apie tris minutes trunkančias vandens pertraukėles. Jos buvo privalomos visur, net ir uždarose stadionuose, o transliacijos metu atsirado daugiau laiko reklamoms. Pasak tekste minimų ekspertų, reklamos langai JAV buvo labai brangūs. Pertraukėlės virto ir taktinių pokalbių momentu, nes treneriai galėjo keisti žaidimo planą rungtynių metu.
Kitas dėmesio centras buvo naujos Pierluigi Collinos diegtos priemonės, skirtos spartinti žaidimo tempą. Jis siekė greitesnių įmetimų, kampinių ir keitimų, taip pat mažinti vilkinimą. Tekste teigiama, kad šio čempionato metu, neskaičiuojant vandens pertraukų, vidutinė rungtynių trukmė buvo trumpesnė nei 2022-aisiais, o kamuolys žaidime išsilaikė beveik tiek pat laiko.
Didelių diskusijų sulaukė ir bilietai. Po ketvirtfinalių FIFA paskelbė, kad stadionai užsipildė beveik visiškai, o žiūrovų skaičius pasiekė rekordą. Tuo pat metu organizacija sulaukė dėmesio dėl perpardavimo platformos, vandens buteliukų draudimo ir transporto kainų sumažinimo po reakcijos iš tribūnų.