Pasaulio čempionate tautiškumo ribos tampa vis labiau išplaukusios. Šiemet komandų sudėtyse buvo 1 248 žaidėjai, o 23,6 proc. jų rinkosi ne gimimo šalį. Tai didžiausias tokių futbolininkų skaičius turnyro istorijoje.
Prie šio pokyčio svariai prisidėjo ir žaidėjų poveikis aikštėje. Straipsnyje nurodoma, kad jų indėlis į žaidimo minutes, rezultatyvius perdavimus ir įvarčius išliko panašus į jų dalį sudėtyse. Taip pat pažymima, kad futbolininkai, gimę kitose šalyse nei vilkima apranga, tiesiogiai prisidėjo prie 70 įvarčių, o dar 19 atvejų jie ir sukūrė, ir užbaigė ataką.
Išskirtas ir Michaelis Olise. Jis atliko septynis rezultatyvius perdavimus per Pasaulio čempionatą ir pagerino Pelé rekordą pagal šį rodiklį viename turnyro leidime. Jis atstovavo Prancūzijai, nors galėjo rinktis ir kitas šalis, siejamas su jo kilme.
Straipsnyje pateikiama ir platesnė turnyro geografija. Trijų šeimininkių rinktinėse žaidė futbolininkai, gimę už jų ribų, o ypač išsiskyrė Prancūzijoje gimę žaidėjai, atstovavę kitoms šalims. Užfiksuota 140 atvejų, kai žaidėjo gimimo šalis ir atstovaujama rinktinė nesutapo.
Tekstas parodo ir šeimų pavyzdžius. Broliai ar pusbroliai šį kartą dažnai pasirinko skirtingas rinktines, nors gimė tose pačiose vietose. Tai dar kartą pabrėžia, kad šiuolaikiniame futbole tapatybė dažnai turi kelis sluoksnius, o Pasaulio čempionate jie matomi aiškiau nei bet kada anksčiau.