Morokkoje, Salėje, įsikūrusi FIFA Afrikos būstinė tapo vieta, kurioje Infantino bandė išsaugoti savo poziciją. Tuo pat metu jo aplinkai teko telkti palaikymą tarp FIFA legendų, o Luís Figo viešai sukritikavo planą parduoti dalį Pasaulio čempionato komercinio paveldo privatiems investuotojams.
Spaudimas FIFA vadovui sustiprėjo iš kelių pusių. UEFA, CONCACAF ir Azijos futbolo konfederacijos vadovai svarsto vadinamąjį valdymo boikotą. Kraštutiniu atveju minima ir alternatyvi Pasaulio čempionato tipo varžybų idėja, kuri reikštų faktišką atsiskyrimą nuo FIFA sistemos.
Tačiau svarbiausia šio konflikto dalis yra laikas. Pirmieji bandymai perleisti dalį FIFA komercinio palikimo buvo keliami dar prieš beveik aštuonerius metus. 2018-aisiais Infantino iš principo sutarė dėl projekto su „SoftBank“, tačiau jis galiausiai žlugo. Vėliau sekė Qataro pasaulio čempionatas, Saudi Arabijai atiduotas 2034 metų turnyras, išplėstas Klubų pasaulio čempionatas ir kiti sprendimai, kurie ilgai nesulaukė tokio pat masto pasipriešinimo.
Tekste pabrėžiama, kad FIFA veikė tarsi už įprastos politikos ir ekonomikos ribų. Dėl to dabartinis maištas atrodo ne tik kaip reakcija į Infantino planą, bet ir kaip pavėluotas bandymas perbraižyti galios ribas futbolo valdymo viršūnėje. Kartu keliamas klausimas, ar pasikeitė pati sistema, ar tik atsivėrė proga ambicingiems veikėjams perimti jo įtaką.