Anglijos žygis šiame pasaulio čempionate baigėsi pusfinalyje, tačiau turnyras parodė ir kelis svarbius stiprybės ženklus. Vienas ryškiausių jų – puolimas. Harry Kane'as ir Jude'as Bellinghamas kartu šiose pirmenybėse pelnė 12 įvarčių. Abu jie pateko tarp kandidatų į rezultatyviausio žaidėjo prizą, o jų įvarčiai buvo itin svarbūs kovose su Kroatija, DR Kongo ir Norvegija.
Dar vienas argumentas optimizmui – Anglijos pasiekimų stabilumas didžiuosiuose turnyruose. Iki 2018 metų pasaulio čempionato pusfinalio ši rinktinė nuo 1990 metų nebuvo nuėjusi toliau nei iki ketvirtfinalio. Vėliau sekė Europos čempionato finalas 2020-aisiais, o pastaraisiais metais Anglija keturiuose iš penkių didžiųjų turnyrų pasiekė pusfinalį arba finalą.
Tekste taip pat akcentuojama, kad šį kartą Anglija gerai tvarkėsi su sudėtingomis žaidimo sąlygomis. Komandai teko rungtyniauti karštyje, didelėje drėgmėje, lietuje ir žaibų lydimomis aplinkybėmis. Vis dėlto Anglija prisitaikė prie aplinkos ir, pasak teksto, jautė mažiau sunkumų nei varžovai.
Pusfinalyje su Argentina išsiskyrė ir Djedo Spence'o pasirodymas. Jis sulaukė pagyrų už patikimą gynybą ir kelis svarbius stabdymus, kai Anglija bandė atlaikyti varžovų spaudimą. Tai dar vienas ženklas, kad rinktinė turi gylio ne tik puolime.
Ateičiai svarbus ir jaunimas. Tekste minimi Rio Ngumoha ir Maxas Dowmanas kaip žaidėjai, galintys sustiprinti Angliją būsimuose turnyruose. Taip pat pažymima, kad Jude'as Bellinghamas, Elliot Andersonas, Jarellas Quansahas, Morganas Rogersas ir Jamesas Traffordas yra dar tik 23 metų.