Argentina ir Anglijos pasaulio čempionatų istorija prasidėjo 1962-aisiais ir nuo tada tapo viena labiausiai aptarinėjamų futbolo dvikovų. Per penkerias jų tarpusavio pasaulio čempionatų rungtynes pranašesnė buvo Anglija, tačiau svarbiausią emocinį svorį šiai priešpriešai suteikė ne vien rezultatai, o nuolatiniai ginčai ir įtampa.
Vienas ryškiausių ankstyvų epizodų kilo 1966 metų ketvirtfinalyje, kai Argentina ginčijo Geoffo Hursto įvartį. Rungtynėse buvo pašalintas Argentinos kapitonas Antonio Rattin, o mačas virto itin nervingu susitikimu. Po jo pradėta kalbėti ir apie teisėjų parodytas geltonas bei raudonas korteles, kurios pasaulio čempionate pirmą kartą panaudotos 1970 metais Meksikoje.
Įtampa dar labiau sustiprėjo po Folklando karo. Abi pusės futbolą naudojo kaip platesnio politinio konflikto atspindį, o Argentinos žaidėjai ir sirgaliai iki šiol kartais grįžta prie šios temos stadiono dainose. BBC Sport pažymi, kad ši istorija futbolo rungtynes pavertė ir simboliniu susidūrimu tarp dviejų tautų.
1986 metų ketvirtfinalis liko atmintyje dėl Diego Maradonos „Dievo rankos“ įvarčio ir vėliau pelnyto dar vieno įspūdingo solo įvarčio. Anglijai tąsyk nepavyko atsitiesti, o Maradona tik po daugelio metų atsiprašė už incidentą, kurio Peteris Shiltonas nepriėmė.
2002 metų susitikimas taip pat buvo kupinas įtampos. Michaelis Owenas išvedė Angliją į priekį įspūdingu solo reidu, o Davido Beckhamo raudona kortelė ir vėliau panaikintas Solo Campbello įvartis nulėmė, kad rungtynės baigėsi baudinių serija. Joje sėkmė lydėjo Argentiną.